vartalioti

vartalióti, -iója, -iójo tr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, vártalioti, -ioja, -iojo, var̃talioti Mrj, Dg; Q319, Sut, M 1. vartyti ant šono, ant žemės, griovinėti: Upelis lygiai su upe patvino, smiltis su dumblais nešiojo, šimtmečius ąžuolus iš šaknių vartaliojo Blv. Nereikėjo tų kryžių teip vartalióti Sd. Karaliui liepiant, lenkų kareiviai tujaus pradėjo kirsti šventus miškus, altorius griauti, stabus dievų vartalioti ir naikinti M.Valanč. Meška bėgiojo ir aulius bitinyčio[je] vartaliojo S.Dauk. Gaspadinės ans (katinas) liūb smetoną suėsti, puodelius vartalioti LTR(Krtn). ║ refl. KŽ, End, Vkš griuvinėti: Vaikai susikabinę gruiliojas, t. y. vartaliódamys nueina, įeina į stubą JI477. Tėvai girti vartaliójasi DrskŽ. Velykų rytą vienas vaikiukas, bjauriai apsidaręs, skrajojo, vartaliojos po šventorių ir miestelį M.Valanč. Parvažiuo[ja] vyras į griovius vartaliódamos, dainiuodamas Trk. 2. žr. vartyti 3: Geriau akminus vártalioti, neko tokį darbą dirbti DūnŽ. | prk.: Šitą mes radome bevartaliójantį giminę mūsų DP163. 3. J žr. vartyti 4: Po pietų reiks šieną vartalióti Vkš. Ana dobilukus var̃talio[ja] Lkv. 4. žr. vartyti 5: Vartalióti knygą NdŽ. ║ Vaistininkas ir šiaip, ir taip vartalioja tą popiergalį, bet nieko negali išskaityti LTsIV318. 5. žr. vartyti 6: Rankose vartaliodamas kepurę, Graužulis dėstė visą savo vargą A.Vaičiul. Edvardas stovinėjo pasieniais ir vartaliojo rankose klėties raktą A.Vien. Kaip vartaliósi ir vieną, ir kitą [audeklo] pusę, tai jis vienodas Alz. Tą linų saują vartalió[ja] vieneip, vartalió[ja] kiteip, su ta brauktuve i brauka End. Reik daugiau vartalióti negu minkyti [duoną] KlvrŽ. Aš vartalióju duoną lovė[je], akmenis, šieną J. Ji valgė bulves bliūde var̃taliodama Vlkv. Jau dešimt metų yra vartaliójamas (apie paralyžiuotą žmogų) Šv. Išdžiūvimą jų (apynių) gal pažinti nu to, jei vartaliojant stiebeliai spurganų lūžta S.Dauk. Sėklas stambias ir kiautuotas gal storesniai skleisti ir retesniai vartalioti S.Dauk. Kratarkas ta jau liūb krės, teip jau vartaliós tus šiaudus ilginius Jdr. Akmenė turi paprotį vartalioti snapu akmenukus, ieškodama ten smulkių gyvūnėlių T.Ivan. | prk.: Tada jis prabilo, matyt, tą mintį ilgai vartaliojo po galvą kaip sunkią girnapusę rš.

vartaliótinai adv.: Mašina duoną minko vartaliótinai Šts. | refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Vdk: Įsidėk stebulę į ratainę, tai nesivartaliõs, bus lengviau dirbt Ilg. Vartaliojasi drumsti šarmo kunkuliai Vaižg. Skrenda du tie krankliai, čia karkš karkš, karkš karkš vartaliódamos vienas už kito Sd. Ore vartaliodavosi pempės, rodydamos it sniegas baltą sparnų pamušalą ir krūtinę T.Ivan. Žiemą par speigus ans (šuo) vártaliojas po sniegą Všv. Ko vartaliójies kai katinas agurkuose?! Skr. Mašino[je] užsidarai [girtą], galia jis sau var̃talioties, o tokį rizikas vežti su motociklu Nmk. ║ Žmogus inkštė, purkštė ir vartaliojo balzganas akis rš. Pikta, liežuvį ir lūpas keistai vartaliodama, švebeldžiavo ir mėgdžiojo rš. Ji (kiaulė) bindzino sau, kumpius vartaliodama, koja papilvę pasikasydama ir žemę prabėgomis parausdama A.Vaičiul.

6. žr. vartyti 7. ║ S.Dauk Ūkininkai, pirmą sykį išgirdusys perkūniją graunant, senovė[je] liuob pulti ant veido ir kūlį vartalioti M.Valanč. | refl. tr.: Nevártaliokias kūlio, sprandą išsinarinsi Užv. ║ tr. ritinėti: Mergas liuob benkiuoti, par tą benkį liuob vártalioti Grg. | refl. Rtr: Kaip tik po lytaus žemė pradžiūvo, vaikai pradėjo pievo[je] vėl vartalióties Kv. 7. žr. vartyti 11: Motyna turi drausti jam lytėti ir vartalioti ne savo daiktus Pč. 8. žr. vartyti 12: Vis vartaliós i vartaliós tą žemę su plūgu Pln. 9. žr. vartyti 20: Galilėjaus istorija buvo jau vartaliota šimtais kartų Blv. Aš jum nevartalióju: kap yr, tep ūtariju Ad. 10. refl.žr. vartyti 22 (refl.): Ten pri Plungės su linais vartaliójas Nv. Jis dabar jau nebvartaliojos … mažmožiais, bet varė per savo rankas visus didesniuosius Vilniaus prekinius reikalus TS1902,12b.

◊ žemès vartalióti labai sielvartauti: Čia jau kaip Danė ta pranešė, ta ana žemès vartaliójo Trk.

\ vartalioti; apvartalioti; įvartalioti; išvartalioti; nuvartalioti; pavartalioti; prisivartalioti